TEISMO FUNKCIJŲ PERDAVIMAS ANTSTOLIAMS – AR BUS UŽTIKRINTAS VYKDYMO PROCESO STABILUMAS?
Neretai pasitaiko atvejų, kai kreditoriai dėl įvairiausių priežasčių nespėja pateikti vykdomojo dokumento (teismo išduoto vykdomojo rašto, notaro išduoto vykdomojo įrašo ir pan.) priverstiniam vykdymui – antstoliui. Todėl tam, kad terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti būtų atnaujintas, nuo 2023-01-01 kreditoriai turi kreiptis ne į teismą, o antstolį. Ką turėtų žinoti kiekvienas kreditorius?
Nuo 2023-01-01 prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo teikiamas antstoliui
Iki 2023-01-01 galiojęs reglamentavimas numatė, kad kreditorius, praleidęs vykdomojo dokumento pateikimo terminą, gali kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir teismas, pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis, gali praleistą terminą atnaujinti. Tačiau 2023-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos pakeitė termino atnaujinimo klausimo sprendimo tvarką. Įstatymo pataisomis pakeista iki 2023-01-01 galiojusi tvarka, nustatant, kad kreditorius (išieškojimo procese vadinamas išieškotoju), pageidaujantis, kad būtų atnaujintas terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti, prašymą atnaujinti praleistą terminą turės pateikti antstoliui. Kitaip tariant, CPK 608 straipsnio pakeitimais nustatoma, kad praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą spręs ne teismas, o antstolis. Atkreipiamas kreditorių dėmesys, kad prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo turinys išliks nepakitęs. Kartu su prašymu turės būti pateikiamas ne tik vykdomasis dokumentas, bet ir įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti šį terminą.
Anot Lietuvos Respublikos Vyriausybės[1], tokius pakeitimus paskatino poreikis spręsti teismų krūvio balanso problemą. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2020 m. buvo išnagrinėtos 1 025, o per 2021 m. išnagrinėta 1 121 byla dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Vienos iš dažniausiai pasitaikančių tokių bylų yra dėl prašymų atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, šios reformos leis sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį nagrinėjant civilines bylas, o tai leis efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį.
Kokios rizikos atsiranda kartu naujomis įstatymo pataisomis?
„Sprendimas perduoti spręsti šį klausimą antstoliams, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, vykdymo proceso operatyvumo ir koncentruotumo prasme iš pirmo žvilgsnio atrodytų logiškas ir sveikintinas veiksmas, tačiau tai nėra taip paprasta ir vienareikšmiška“, – teigia didelę patirtį vykdymo procese turintis antstolis Arminas Naujokaitis.
Kaip žinia, Lietuvoje veiklą vykdantys antstoliai iki šių įstatymo pataisų įsigaliojimo dienos apskritai nėra sprendę praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo, kadangi šio klausimo išsprendimas priklausė išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Įstatymas neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis sprendžiant praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo klausimą, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą teisę buvo suteikęs būtent teismui, kuris prašančio atnaujinti šį procesinį terminą nurodomas aplinkybes vertino savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu[2].
Nors antstoliai ir turi sukaupę didelę patirtį sprendžiant ginčus dėl antstolio atliktų veiksmų, tačiau šiuo atveju gali susiklostyti situacija, galinti sukelti realias teisines pasekmes ne tik antstoliams, bet ir visiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims.
Antstolio Armino Naujokaičio vertinimu, teismas bet kurioje vykdymo proceso stadijoje gavęs nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų gali ir net privalo peržengti skundo ribas ir peržiūrėti visą vykdymo procesą. Teismui išnagrinėjus pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų ir papildomai nustačius, kad antstolis neteisingai išsprendė vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo klausimą, tokiu atveju teismas turės teisę panaikinti visą išieškojimo proceso teisėtumą nuo pradžios net ir jam besibaigiant. Susiklosčius tokiai situacijai „griūtų“ visas išieškojimo procesas, o šalys privalėtų grąžinti viena kitai tai, ką gavo, t. y. išieškotojas privalėtų grąžinti skolininkui visas iš jo išieškotas lėšas (jei tokių būtų). To neatlikus, išieškotos lėšos galėtų būti priteistos iš išieškotojo kartu su papildomomis išlaidomis (palūkanomis ir teismo išlaidomis), papildomai inicijuojant ir žalos išieškojimą iš antstolio, taip sąlygojant net kelis teisminius procesus.
Neabejotina, kad antstolio patvarkymas, kuriuo išsprendžiamas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo klausimas, neįgaus pakankamos teisinės galios, siekiant užtikrinti vykdymo proceso stabilumą. Priešingai nei teismo nutartis, kuria bus galutinai išsprendžiamas klausimas, ar antstolis pagrįstai atnaujinimo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.
Ar įstatymo reformomis bus pasiekti numatyti tikslai?
Nuo 2023-01-01 įsigaliojusi tvarka numato, kad antstoliui patvarkymu išsprendus prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, šis galės būti skundžiamas antstoliui, kuriam atsisakius visiškai (ar iš dalies) patenkinti skundą, skundas vis vien bus persiunčiamas teismui. Kitaip tariant, nepavykus išspręsti kilusio ginčo tarp antstolio ir kreditoriaus, ginčą galiausiai vis vien spręs teismas. Tarsi „užburtas ratas“, vedantis prie dar didesnės teisminių ginčų virtinės.
Taigi, nors įstatymo reformas paskatino poreikis spręsti apylinkių ir apygardų teismų krūvio balanso problemą, perkeliant antstoliams teismo kompetencijai priskirtinų klausimų sprendimą, ar šia reforma bus pasiekti tikslai, ar priešingai – tik padidins teisminio darbo krūvį sudėtingesniais ir žalos institutą įtraukiančiais procesais, parodys laikas, o kokios teisinės ir finansinės tokios reformos pasekmės – parodys teismų praktika, kai teismus pasieks pirmieji tokio pobūdžio ginčai.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d1e073b29b8b11ec9e62f960e3ee1cb6?jfwid=-16uwvzkfn8
[2] Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687-464/2018.
Kviečiame susipažinti su mūsų komanda ir paslaugomis naujojoje Noewe Legal e-svetainėje.