Dažnai logistikos paslaugomis besinaudojantiems verslams, t. y. siuntėjams, prieš tai neturėjusiems ginčų dėl krovinio sugadinimo, praradimo ar vėlavimo pristatyti, nėra žinoma, kad vežėjo civilinė atsakomybė yra ribojama Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija) nuostatomis. Tai reiškia, kad vežėjui sugadinus ar praradus visą ar dalį krovinio, kuris yra brangus, tačiau sveria sąlyginai nedaug, siuntėjo patirta žala, neatlikus papildomų žingsnių sudarant susitarimą su vežėju, gali būti pilnai neatlyginama.

CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vežėjo atlyginama žala negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsiskaitymo vieneto dydis yra taikomas tas, kuris galiojo teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys. Tai reiškia, kad atsiskaitymo vienetui esant, pvz., 1,240856, o prarastam ar sugadintam kroviniui sveriant 100 kg, vežėjo atsakomybė bus ribojama iki 1 033,63* EUR dydžio kompensacijos. Tiesa, vežėjo atsakomybė gali būti neribojama tais atvejais, jeigu žala kroviniui padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Kitaip tariant, neribota vežėjo atsakomybė nėra garantuojama, dėl jos teismai sprendžia vertinant kiekvieno ginčo aplinkybes. Todėl net ir manant, jog vežėjas krovinį sugadino / prarado sąmoningai ar tyčiai prilyginamais veiksmais, siuntėjas vis tiek gali likti su riboto dydžio kompensacija – nepilnai atlyginta žala. Siekiant išvengti tokių teisinių pasekmių, siuntėjas „ruoštis“ ginčui turi krovinio pervežimo sutarties sudarymo metu.

Didesnės krovinio vertės nustatymas

Krovinio siuntėjas, įvertinęs, jog jo siunčiamo krovinio vertė viršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą riboto dydžio kompensaciją, sudarydamas sutartį su vežėju gali susitarti dėl tokio ribojimo netaikymo. CMR konvencijos 24 straipsnis nurodo, kad siuntėjas, jeigu apmokėtas sutarto dydžio užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, kuri viršija vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis apskaičiuojamą kompensaciją, ir tokiu atveju vežėjo atsakomybės „riba“ tampa CMR važtaraštyje deklaruota suma. Tiesa, teismų praktikoje pripažinta, kad didesnę krovinio vertę teisinio santykio šalims nebūtina deklaruoti pačiame CMR važtaraštyje, dėl didesnės krovinio vertės nustatymo pakanka ir papildomos krovinio pervežimo sutarties nuostatos dėl:

• krovinio vertės dydžio;
• tokios vertės žinomumo vežėjui;
• užmokesčio už vežimą priedo, kuris gali būti įskaitomas ir į krovinio vežimo kainą, sumokėjimo.

Papildomos krovinio vertės nustatymas

CMR konvencija pateikia baigtinį sąrašą nuostolių, kurie gali būti atlyginami. Į šį sąrašą nepatenka tokie nuostoliai kaip, pavyzdžiui, siuntėjo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei būtų turėjęs galimybę realizuoti krovinį. Tačiau CMR konvencijos 26 straipsnio nuostatos suteikia galimybę nustatyti papildomą krovinio vertę, kuri gali tapti ir kitų nuostolių atlyginimu tuo atveju, jei krovinys būtų sugadinamas, prarandamas ar į paskirties vietą pristatomas vėliau nei sutartu laiku. Tai reiškia, kad vežant, pavyzdžiui, tam tikras prekes, siuntėjas gali deklaruoti ne tik didesnę (realią) krovinio vertę, bet ir papildomą, t. y. tokią prekių vertę, kuria pastarosios būtų realizuojamos siuntėjo. Tokiu būdu, iš esmės, krovinio siuntėjas galėtų reikalauti atlyginti ir jo negautas pajamas. Siekiant deklaruoti papildomą krovinio vertę yra reikalingi tie patys žingsniai, kaip ir deklaruojant didesnę krovinio vertę.
Taigi, siuntėjui siekiant išvengti tik dalinio jo patirtos žalos atlyginimo, siuntėjas ir vežėjas krovinio pervežimo sutartyje turėtų susitarti dėl papildomo užmokesčio už vežimą priedo sumokėjimo, kartu CMR važtaraštyje arba krovinio pervežimo sutartyje nurodant didesnę ar papildomą krovinio vertę.

Emilija Žitkauskaitė
Ginčų sprendimo grupės teisininkė
emilija.zitkauskaite@primus.legal

* – 100 x 8,33 x 1,240856 = 1 033,63